pradi
 

















 
 
 
 
 Kard. Ennio Antonelli. Tarptautinio kongreso eima: darbas ir vent (2012 06 01) Milane apvalga
 
 

Kard. Ennio Antonelli

„Šeima: darbas ir vent“
Tarptautinio kongreso apvalga

Milanas, 2012 m. birelio 1 d.

1. Padka

Nuoirdiai dkoju organizatoriams, visiems prisidjusiems darbu, savanoriams (nepaprastai paslaugiems!), dalyviams, pranejams, tiems, kurie pasidalijo savo liudijimais. Viepats telaimina ir tepadaro vaisingas js pastangas ir js na. Telaimina jus ir js eimas.

Kongreso apimtis buvo labai plati: trys plenarins sesijos, dvideimt penki susitikimai, ekspert diskusijos ir pasidalijimai, net imtas keturi pranejai. Apsiribosiu tik atrinkdamas ir pabrdamas kai kuriuos dalykus, kurie, mano nuomone, labiausiai atspindi pagrindin tem. Kalbsiu ne Kongreso vardu, bet asmenikai, kaip vienas i t, kurie stengsi dmesingai dalyvauti Kongrese.

2. Metodas

Kongresas surinko doktrininius apmstymus, liudijimus apie konkreias patirtis, empirini sociologijos duomen tyrimus. Jis siek kelti ikius idjomis ir faktais. Tokiu bdu parod veiksming metod, kurio galima laikytis tiek Banyios, tiek pasaulietinje aplinkoje. Tai simbolizuoja dvi knygos, ileistos Popieikosios eimos tarybos iniciatyva. „Gyvosios eimos“ – rinkinys patiri i krikionik eim gyvenimo ir i eim pastoracijos eimoms. „Šeima – visuomens itekli altinis“ – tai sociologinis tyrimas apie skirting keturi eim tip na visuomenei ir pai tip palyginimas.

Turint prie akis evangelizacij, pageidautina ne tik pristatyti tinkamais odiais Banyios tikjim, bet taip pat ir surinkti, atpainti, perduoti konkreias patirtis, pajgias kelti galingus ikius, kvpti, suteikti pasitikjimo, parodant, jog idealas yra ne tik graus, bet ir gyvendinamas!

Yra tiesiog iganinga moni (ypa paaugli) vaizduot, utert apgaulingais ou, sporto, iniasklaidos, ekonomikos, politikos pasaulio personaais, praturtinti vent moni ir tikrai krikionik eim pavyzdiais. Ne veltui didiojo dutkstantj met Jubiliejaus proga Jonas Paulius II skatino pasauliei, ypa sutuoktini por, skelbim palaimintaisiais ir ventaisiais (plg. Jonas Paulius II, Tertio millennio adveniente, 37). Šia proga, kadangi tai lieia ms Kongreso temas, mintyse savaime ikyla Giuseppe Toniolo, neseniai paskelbto palaimintuoju, pavyzdingo sutuoktinio ir septyni vaik tvo, politins ekonomijos profesoriaus universitete, darbinink katalikik asociacij steigjo ir ital katalik socialini savaii pradininko, prisiminimas.

Analogikai ir pasaulietinje aplinkoje, atrodo, kad norint sustiprinti eim identitet ir j teises kultrinje, socialinje ir politinje plotmje, yra daug veiksmingesni argumentai, sujungiantys Banyios mokym su j patvirtinaniais mokslikai surinktais ir interpretuotais sociologijos duomenimis. Popieikoji eimos taryba ir toliau silys metod Šeim asociacijoms, kultrinms institucijoms ir tuo suinteresuotiems katalikams.

3. Antropologin perspektyva

Kongrese tema „Šeima: darbas ir vent“ buvo gvildenama daugiausia antropologiniu poiriu. Šiaip jau i mintis ateina i pamatinio Pradios knygos teksto tiek eimos atvilgiu: „Dievas sukr mog pagal savo paveiksl, pagal savo paveiksl sukr j; vyr ir moter; sukr juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Bkite vaisingi ir dauginkits“ (Pr 1, 27–28a); tiek darbo atvilgiu: „Pripildykite em ir valdykite j! Viepataukite ir jros uvims, ir padangi paukiams, ir visiems emje judantiems gyvnams. Viepats Dievas pam mog ir apgyvendino j Edeno sode, kad j dirbt ir juo rpintsi“ (Pr 1, 28b; 2, 15); tiek vents atvilgiu: „Dievas palaimino septintj dien ir padar j vent, nes t dien jis ilsjosi nuo vis krimo darb“ (Pr 2, 3). Trys palaiminimai, trys Dievo dovanos, trys gyvenimo matmenys, kurie kartu kuria mogaus tapatyb, jo pilnatv ir laim. Trejopa gerov, kuri pasireikia santykyje su kitais ir su Dievu, nes mogus yra sukurtas pagal Dievo paveiksl, o Dievas yra Trejyb, btis nuolatiniame santykyje. mogus autentikai gyvena ir tobulja, perengdamas save, priimdamas savo gyvenim kaip dovan ir j padarydamas dovana. mogus ir visuomen yra vienas nuo kito priklausomi. kitus reikia irti ne kaip varovus, kuriuos reikia veikti ir jais pasinaudoti, bet kaip sjungininkus, kurie gali padti mums, ir mes jiems, augti kartu. Nedera j paversti rankiais. Jie patys yra gris ir yra verti pagarbos, meils ir vertinimo.

Dabartin kriz, kuri kelia nerim tautoms ir j vadovams, turi bti laikoma ne vien ekonomine, bet labiau antropologine ir kultrine krize. Individualizmo, naudos iekojimo, konsumizmo, reliatyvizmo kultra giliai persmelk moral, iniasklaid, ekonomik ir politik.

Individualizmas reikia perdt pabrim trokim ir pasirinkimo laisvs, savirealizacijos, savs patenkinimo, teisi iklim ir pareig sumenkinim, nepakantum eimos, socialiniams ir banytiniams saitams, pasisekimo iekojim net pakenkiant kitiems, avjimsi ir sekim laimtojais.

Utilitarizmas nurodo, jog mogus siekia vien tik savo naudos arba bent jau to, kad visuomen remtsi interes sutapimu, kaip teig A. Smith: „moni bendrija gali egzistuoti tarp skirting asmen... asmenins naudos iekojimo pagrindu, be jokios tarpusavio meils ir prisiriimo“ (mogik jausm teorija). Rink valdo maksimalios savo naudos iekojimas ir maksimalaus pelno siekimas bet kokia kaina: vienintelis mons tikslas – parpinti vis didesnius procentus savo akcininkams. Konkurencija, kuri tam tikra prasme yra btinyb, virsta prieikumu ir konfliktais. Finansinis kapitalas teikia pirmenyb spekuliaciniam pelnui, o ne gamybinms investicijoms. I rinkos utilitaristin ir sandoriais paremta mstysena persikelia moni tarpusavio santykius, jie vis labiau instrumentalizuojami.

Konsumizmas skatina materialini grybi, taip pat ir iliuzorini, patenkinani dirbtinai sukurtus poreikius, sigijimo ir vartojimo varybas; jis ada laim, paremt patiri, sensacij, spdi, emocij gausa; pirmenyb teikia vienadieniams, o ne ilgalaikiams dalykams, tam, k galima turti tuoj pat, o ne ateities planams.

Reliatyvizmas – tai bendr kultrini vertybi nebuvimas; religinje plotmje – dalinis priklausymas Banyiai ir tikjimo laikymas privaiu reikalu; pasimetimas nuomoni Babelyje; etinis subjektyvizmas ir sins suabsoliutinimas; proto veiklos apribojimas vien tik mokslo ir technikos sritims.

Šiame kultriniame kontekste, kur asmuo tampa tik individu, visuomen – interes aidimu, laim – malonumu, tiesa – tik nuomone, eima, darbas ir vent taip pat patiria sumenkinim ir ikraipymus. Šeima tampa tik paprastu individ gyvenimu bendruose namuose pagal vien i daugybs modeli, kurie laikomi lygiaveriais; todl daniau kalbama apie eimas daugiskaita.

Kai yra tik bendras sugyventini buvimas kartu, iekoma vien savs realizavimo ir pasitenkinimo pagal pirkimo ir pardavimo logik; yra vertinamos tik grietai privaios jausm intrigos. Ekonominiu poiriu eima laikoma ne mogikojo kapitalo ir visuomenins naudos krja, bet tik vartojimo subjektu, todl apmokestinamos individualios pajamos neatsivelgiant eimynin nat. Toks eimos kultrinis, teisinis ir ekonominis silpnumas konkreiai pasireikia daugybe gsdinani reikini: maja santuok, daugja isiskyrusi, gyvenani susidjus, vieni savo pasirinkimu asmen, maja gimstamumas, gausja ne santuokoje gimusi vaik, nesirpinama vaik aukljimu, plinta egzistencinis nerimas, pagyven mons apleidiami, blogja isiskyrusij ekonomin padtis.

Darbas perdtai konkurencinje rinkoje rizikuoja tapti vien main preke. Finansin spekuliacija perengia ribas realios ekonomikos atvilgiu, o ekonomika ikeliama aukiau asmen, eim ir gamtos aplinkos. Skauds to padariniai – tai dideli pajam skirtumai, augantis nedarbas, prietaravimas tarp darbo ir eimos keliam reikalavim bei skiriamo laiko. Savo ruotu vent rizikuoja prarasti savo gilij prasm ir savo eimynin bei bendruomenin pobd; ji tampa pabgimu iblakanias pramogas, uleidia viet individualiam laisvalaikiui.

Benediktas XVI ne kart kviet „duoti daugiau erdvs protui“. Reikia praplsti poir mog nuo individo iki asmenybs, t. y. dvasins ir knikos btybs, save suvokianios ir laisvos, unikalios ir nepakartojamos, bendraujanios ir perengianios save, paauktos mylti kitus kaip save, integruoti eros agaps meil, visikai realizuotis dovanojant save kitiems ir Dievui. Reikia bti atviriems tiesai, griui ir groiui, neusidarant naudos iekojimo, egoistini interes, deryb ir sandori logikos rmuose. Visus gyvenimo matmenis turi formuoti meil. Ne tik eimoje ir ventje, bet ir darbe bei ekonomikoje turi vyrauti dovanojimo logika, apimanti naudingum ir davim dovanai, turt tik kaip priemon ir gerov dl jos paios. „Be neatlyginamumo nemanoma pasiekti n teisingumo“, – rao Benediktas XVI (Caritas in veritate, 38). Yra manoma ir naudinga gaminti ir keistis produktais bei paslaugomis laikantis bendradarbiavimo, pagarbos, pasitikjimo ir savitarpio pagalbos princip. Protingas pelno siekimas yra savaime suprantamas ir btinas; bet jis moralin pateisinim randa tik pltros ekonomikoje, nukeiptoje bendr gerov. Tik rpinantis santyki kokybe ir atkuriant meils ir bendrysts pirmumo teis, eima, darbas ir vent vl atras savo autentikum ir harmonij. Atrodo, kad norint veikti kriz daug labiau nei ekonomin pertvarka yra btina pasaulinio lygio kultrin ir antropologin revoliucija.

4. Šeima

Šeima yra visuotinis reikinys monijos istorijoje. Jeigu nekreipsime dmesio atsitiktinius nukrypimus, ji turi pastovi struktr, kuri sudaro dviej lyi santykis, vyro ir moters ryys, ir dviej kart santykis, tv ir vaik ryys. Ir iandien, remiantis statistikos duomenimis, eima, sudaryta i pastovios sutuoktini poros su vaikais, yra didiausias moni trokimas, tik po to eina darbas.

Statistiniai tyrimai taip pat rodo, kad eimos su dviem ar daugiau vaik yra laimingiausios ir naudingiausios visuomenei dl kart kaitos ir dl j sukuriamo mogikojo kapitalo kokybs. Deja, daugelyje ali tokios eimos tampa mauma, nes jas skriaudia valstyb ir rinka. Tai dar vienas motyvas su didesne drsa ir atkaklumu pateikti tok eimos model, keliant ik vieajai nuomonei, politikai ir ekonomikai. vairs eimos sudarymo bdai nra lygiaveriai. Pastovi sutuoktini pora su vaikais (dviem ar daugiau) ipltoja turtingesnius tarpusavio santykius; todl ir yra laimingiausia, nepaisant sunkum, ir labiausiai pajgi kurti visuomenei pridedamj vert. Normali eima nra praeities atgyvena, tai ateities eima, jei norime turti ateit.

Autentika eima reikia sutuoktini dovanojimsi vienas kitam ir j bendr savs dovanojim vaikams – j gimdym, auginim ir aukljim. Sutuoktiniai tampa vienu knu bendrame gyvenime per santuokin akt ir vaikus. Ipltojami ne tik jausminiai, bet ir doroviniai ryiai. Kiti mons nra gris, skirtas man, bet vis pirma gris savaime. Jie yra vertingi nepriklausomai nuo j ivaizdos ir gabum. Kaip tik patys silpniausi asmenys (vaikai, seneliai, ligoniai, invalidai) gauna iskirtin dmes ir tinkam glob. Teiss ir pareigos, asmeninis pasitenkinimas ir sipareigojimas kitiems darniai dera. Kiekvienas yra branginamas ir vertinamas skirting ir vienas kit papildani asmen bendrystje.

Šeima yra pirmoji mogikumo mokykla. Jausmins savo tapatybs atradimo ir pasitikjim auginanio savs dovanojimo dinamika palaiko nuolatin tv ir vaik, neaplenkiant ir seneli, tarpusavio ugdym. Per tarpusavio santykius, igyvent liudijim, kasdien patirt perduodamos vertybs ir inios, ugdomos teologins ir mogikosios dorybs, asmenins ir socialins dorybs. Taiau iandien, iniasklaidos puolimo akivaizdoje, reikia dar labiau suintensyvinti eimos patirt, pasirpinti, kad ji bt svarbi ir grai. Btina sustiprinti eimos ir mokyklos ugdymo tstinum, prisidedant prie mokyklos ugdymo plan krimo arba tikrai laisvai pasirenkant mokykl. Katalikikoji mokykla turt bti privilegijuota katalikik eim partner. Labai svarbi reikm turi ir periodiniai eim grupi ir bendruomeni susitikimai; dvasingumo, draugysts, bendro buvimo, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos tinklai; dvasinio ugdymo ir apatalavimo asociacijos bei judjimai; visuomenins asociacijos, ginanios eim tapatyb ir teises.

5. Šeima ir darbas

Daugyb eim kuria ir administruoja smulkaus verslo mones, uimanias labai svarbi viet savo alies ekonomikoje. Visos eimos dirba nam kio darbus, kurie taip pat turi didel reikm ekonominei sistemai, nors tai ir neskaiiuojama BVP (bendrj vidaus produkt). Vis daniau abu sutuoktiniai yra usim tiek nam kyje, tiek profesiniame darbe ir yra kvieiami bendru sutarimu atrasti deram pusiausvyr ir pasidalyti natas po lygiai.

Bet specifinis eim naas ekonomin sistem – tai mogikojo kapitalo formavimas. odis „darbas“ reikia mogaus veikl, kuriani materialines arba nematerialines grybes, kuri reikia norint patenkinti moni poreikius ir prisidti prie j gerovs. Šiandien, pltros ekonomikoje, bet kuri veikla gali bti laikoma darbu, jeigu padidina mogikj santyki vert, net ir nesukurdama preki (pavyzdiui, aukljimas, mokymas, informacija, moksliniai tyrimai, organizacins arba technologins naujovs, parama, turizmas, vairios paslaugos). Šiandien lemiamas gamybos veiksnys vis labiau tampa mogus (plg. Jonas Paulius II, Centesimus annus, 32); btent mogus atpasta klient poreikius, surenka ir sutvarko informacij, organizuoja gamybos ir prekybos proces, bendradarbiauja, panaudoja savo krybingum ir naujovi diegimo gebjim. mogikasis kapitalas yra btinas monms lygiai taip pat, kaip ir finansinis bei technologinis. Todl eima tampa vis svarbesniu itekli altiniu tiek ekonominiu, tiek socialiniu poiriu: ne tik kaip vartojimo, taupymo, pelno perskirstymo subjektas, bet ir kaip mogikj kapital kuriantis subjektas.

Vaik, bsim piliei ir darbinink, gimdymas yra ilgalaik investicija, btina visuomens reprodukcijai. J ugdymas turi ne tik moralin vert, bet ir svarbi reikm ekonomins sistemos veikimui, nes ji gauna didel naud i perduot ini ir gebjim, i gyt polinki (pavyzdiui, polinkis studijoms ir moksliniam bei techniniam tyrinjimui), i subrandint socialini dorybi, toki kaip neatlyginamumas, pasitikjimas, solidarumas, teisingumas, statym gerbimas, darbtumas, bendradarbiavimas, tvarkos palaikymas, gerai atlikto darbo skonis, pagarba aplinkai.

Šeima yra „kiekvienam mogui pirmoji darbo mokykla“ (Jonas Paulius II, Laborem exercens, 10). Ji moko dirbti tv pavyzdiu, broli ir seser taka, eimyniniais pokalbiais, darboviei aplankymu, pagalba mokantis, pasidalijimu planais ir bendra veikla.

Šeima yra verslo draug. Jos gerai iauklt darbuotoj ir darbdavi sipareigojimas su moraline atsakomybe danai perengia griet sandori logik ir labai prisideda prie verslo pltros ir skmingumo, ypa per ilgesn laik. Priklausomai nuo to, kiek kokybik mogikj kapital geba pasilyti eima, ji tampa gamybiniu subjektu, neaniu sistemai ekonomin naud. Tad ji turt bti apmokestinama atsivelgiant tiek pajamas, tiek ilaikom asmen skaii, panaiai kaip mons apmokestinamos i pelno atmus gamybos snaudas. Negana to, alia teisingo apmokestinimo, eima turt bti remiama visumins eimos politikos, kuri saugot eimos tapatyb bei teises ir numatyt laipsnik konkrei priemoni gyvendinim einant maais ingsneliais, pagal galimybes (bstas, darbas, mokykla, paslaugos, transportas, imigrant eim susijungimas ir t. t.). Svarbiausias ir visa vienijantis tikslas turt bti stiprinimas t santyki, kuriais remiasi eima ir kurie j padaro socialini itekli altiniu, tai yra parama poros stabilumui ir jos vaik gimdymo bei aukljimo misijai.

Verslo mons savo ruotu turt tapti draugikesns eimoms tiek i mogikojo solidarumo, tiek dl savo pai naudos. Pirmiausia turt visas jgas skirti nauj darbo viet krimui, nes nedarbas yra tragedija, ypa jaunimui, nedarbas kliudo kurti eimas ir gimdyti bei auklti vaikus. Tai reikalauja inovacij, naumo, bendradarbiavimo kiekvienoje monje, tarp moni ir tarp vairi socialinio gyvenimo subjekt. Be to, mons turt stengtis kiek tik manydamos labiau suderinti darbo ir eimos reikalavimus. Kaip pavyzd galima prisiminti kai kurias patirtis: lankstus darbo grafikas, ne visa darbo diena, interaktyvus nuotolinis darbas namie, motinysts atostogos, vaiko prieiros atostogos, mons vaik darelis. Toks suderinimas lieia ir darbininkus vyrus, bet ypa dirbanias moteris, kurios neturi bti veriamos rinktis – motinyst ar profesinis darbas.

Daug moni, ypa smulkij, kad veikt kriz, kuria bendradarbiavimo tinkl. Taip pat ir nemaai eim kuria draugysts ir savitarpio pagalbos tinklus, ypa dl aukljimo ir globos. Ir vienos, ir kitos patvirtina, kad teisinga kryptis, kur link reikia eiti, yra nurodyta Benedikto XVI enciklikoje Caritas in veritate, neatlyginamumo ir solidarumo kryptis.

6. Šeima ir vent

Pagal Biblijos apreikim Dievas rengia puot ir kvieia mones dalyvauti jo ventje. Dievikieji asmenys kartu kuria pasaul ir kartu digauja dl savo darbo; dirba nuolat ir nuolat ilsisi savo buvimo ir veikimo pilnatvje. Taip kalba dievikoji Imintis: „kai jis nustat ems pamatus, tuomet a buvau su juo kaip jo Patiktin. Kasdien buvau jo diaugsmas, visad prie j digaudama, digaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama diaugsmo monijoje“ (Pat 8, 29–31). „Jis (odis) pradioje buvo pas Diev. Visa per j atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsirad“ (Jn 1, 2–3). „O Jzus jiems sakydavo: Mano Tvas darbuojasi lig iolei, todl ir a darbuojuosi“ (Jn 5, 17). Dievo karalyst, visos istorijos prasminimas, yra didinga vestuvi puota, kuri prasideda jau dabar, tarsi uuomazga, o galutinai isiskleis aminybje. „Su dangaus karalyste yra panaiai kaip su karaliumi, kuris kl savo snui vestuves“ (Mt 22, 2). „Palaiminti, kurie pakviesti Avinlio vestuvi pokyl“ (Apr 19, 9).

Pagrindiniai vents bruoai, irykj antropologinse studijose, visikai sutampa su Dievo planu.

Švent yra bendruomenin patirtis: nemanoma vsti vienam, bet tik kartu su kitais, eimoje, vienuolinje bendruomenje, draug bryje.

Švents kartojasi tam tikru periodikumu: sekmadienis – kiekvien savait, liturgins vents – kiekvienais metais, paskui jubiliejai, gimtadieniai, valstybins vents. Švent paprastai ateina i tradicijos, sikuria gyvenimo tkmje, kuri atplaukia i toli ir plaukia tolyn, primindama praeit ir maitindama ateities viltis. Ji duoda saugumo jausm ir suteikia nauj jg veikti gyvenimo nepastovum, varg ir kani.

Švents iskirtinis bruoas – neatlyginamumas: ji vertinga pati ir nra pajungta kokiam nors kitam tikslui, nebent tai bt reklaminis renginys, kuris nra tikra vent. Diaugiamasi gyvenimu, eima, bendruomene, darbu ir kitomis grybmis. avimasi tuo, kas tikra ir grau. Dkojama u dovanas, gaunamas i Dievo ir i kit moni, ypa i praeities kart.

Mums, krikionims, iskirtin vent yra sekmadienis, kassavaitins Velykos ir aminosios vents ragavimas laike, Viepaties, Banyios ir eimos diena. Šiandien turime apginti j nuo prekybos antpuoli ir plintanio darbo be sustojimo (non stop). Bet turime j paventinti dalyvaudami Miiose, ilsdamiesi ir atsiduodami eimyniniams jausmams.

Nigerijos ir kit ali krikioni eimos, kurios vyksta banyi sekmadieniais rizikuodamos tapti terorist ipuolio aukomis, pakartoja pirmj Afrikos kankini liudijim. Jie teisjo akivaizdoje sakydavo: „Mes be sekmadienio Mii negalime gyventi.“ Šiems persekiojamiems broliams norime pareikti vis savo solidarum. Taiau geriausias bdas j parodyti – sekti j itikimybe.

Miios yra krikioniko gyvenimo, tiek asmeninio, tiek bendruomeninio, centras. Viepats Jzus – nukryiuotas, prisikls ir aminai gyvas – mus sukvieia ir surenka asamblj aplink save; kreipiasi mus savo odiu; dovanoja mums save duonos, skirtos valgyti, ir vyno, skirto gerti, pavidalais su ta paia meile, su kuria mir u mus; mums ilieja Šventj Dvasi, kad sujungt mus su savimi ir tarpusavyje; siunia mus misij neti jo meil visiems; ypatingu bdu sutvirtina sutuoktini vedybin sjung. sivaizduoti, kad esame krikionys be Mii, yra tas pats, kaip norti bti krikionimis be Jzaus Kristaus! Mginimas kurti krikionik eim be sekmadienini Mii yra tikra iliuzija!

Jeigu tai manoma, yra gera, kai Miias visi eimos nariai eina drauge. Statistiniai tyrimai rodo, kad geras eimos tvo pavyzdys turi labai teigiam tak vaik, jau tapusi suaugusiais, sekmadieninei praktikai.

Su ventinmis Miiomis reikia sujungti ventin stal, pietus drauge, tarsi eimos ritual, meiling bendravim, diug buvim kartu.

Be to, pageidautina, kad vents diena bt praturtinta kit mogikai ir dvasikai reikming patiri: aidim, ugdomosios veiklos, artimo meils darb, gimini ir draug aplankymo, pasivaikiojimo, pabuvimo gamtoje, kultrins ir menins veiklos.

Tinkamai veniamas sekmadienis suteikia prasm ir gro taip pat ir eiliniam gyvenimui; vent pasiekia ir iokiadienius. Tuo bdu eima tampa kasdienio diaugsmo, geros nuotaikos, aismingumo, dmesio ir atsidavimo vienas kitam, turting jausmini ryi, saikingumu pagrsto grybi vartojimo vieta. Darboviet tampa draugysts, prasmingos ir su malonumu atliekamos veiklos, kartais net ir veni su kolegomis (gimtadieni, santuokos metini, vaik gimimo, paauktinimo karjeroje progomis) aplinka.

Benediktas XVI sako, kad dalyvavimas Eucharistijoje suteikia „eucharistin form visam gyvenimui“ (Sacramentum caritatis, 72); t. y. padaro gyvenim dkojimu u tai, kad esame mylimi, ir savs dovanojimu iki visiko pasiaukojimo, kad atsilieptume meil. Mums padeda priimti visk kaip dovan ir grio galimyb, matyti Diev visuose dalykuose.

Baigsiu viltingais linkjimais. Individualistin, utilitaristin, konsumistin, reliatyvistin kultra nuskurdino moni santykius ir sulugd tarpusavio pasitikjim; sukl ekonomin, darbo ir eimos kriz. Atrandama i naujo, kad mogus yra i esms santyki subjektas, ir rpinimasis gera santyki kokybe pads veikti darbo ir eimos kriz. Kriz ikelia negali, kuri jau kuris laikas egzistavo, tik slaptai, ir atveria naujas perspektyvas.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi